- grynšala
- grynšalà sf. (3a) Š, grýnšala (1) BŽ99 žr. grynašala: 1. Keliai dulka kaip vasarą, mat ilgai pabuvo grynšalà Vdžg. Ta grýnšala jau taip atbodo Krš. Jeigu tokia grynšalà bus, tai tuo sustabdys Nemuną Jrb. Šįryt buvo grynšalà Jrb. Dabar tokia grynšalà, gerai vaikščiot Skr. 2. Dabar grynšalà, gera pėkščiam eit Skr. Tokia grynšala – nekaustytu arkliu nė žingsnio nevažiuosi Vdk.
Dictionary of the Lithuanian Language.